- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakelti iki 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Anot Valstybės kontrolės, norint tai įgyvendinti valstybei gali tekti skolintis.
Dar praėjusių metų gruodį Seimas įpareigojo Valstybės kontrolę įvertinti, ar švietimo įstaigos tinkamai paskirsto lėšas, numatytas mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams. Audito metu sprendžiama, ar švietimo įstaigos, paskirstydamos šias lėšas, įgyvendina valstybės įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio mokytojams.
„Dėl greičiau nei didinami mokytojų atlyginimai augančio šalies vidutinio darbo užmokesčio, (...) net ir padidinus mokytojų darbo užmokestį nuo (šių metų – ELTA) rugsėjo mėnesio dar 10 proc., kaip numatyta, gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo (...) Tikėtina, kad jis (vidutinis darbo užmokestis – ELTA) bus 125 proc. Įsipareigojimo įvykdymui gali tekti naudotis įstatymuose numatyta teise skolintis“, – šią savaitę paskelbė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Anot auditorių, pakelti atlyginimų mokytojams gali nepavykti, jeigu VDU augtų greičiau negu numatyta. Kaip skelbė valstybės kontrolė, papildomai skyrus biudžeto pinigų, mokytojų vidutinis darbo užmokestis 2023 m. didėjo 10,7 proc., kai šalies vidutinis darbo užmokestis augo 12,6 proc.
Audito metu nustatyta, kad didesnę nei šių metų VDU algą dabar galėtų gauti tik mokytojai ekspertai, kurie sudaro 3 proc. visų pedagogų. Anot kontrolierių, didžiausia tokių specialistų alga galėtų sudaryti 122 proc. dabartinio šalies vidutinio darbo užmokesčio arba 2457 eurus „ant popieriaus“.
Taip pat, anot kontrolierių, vienu etatu dirbančių mokytojų darbo užmokestis gali didėti tik dėl apmokėjimo už pavadavimus, vienkartinių išmokų ir kitų nereguliarių priemokų. Praėjusiais metais valstybės kontrolė jau buvo nustačiusi, kad 25–34 metų amžiaus pedagogai uždirba mažiausiai iš visų mokytojų, todėl juos sunku išlaikyti mokyklose.
Seimo Audito komiteto posėdyje šią savaitę pristatydamas valstybės kontrolės vertinimą dėl asignavimų paskirstymo, M. Macijauskas pabrėžė, kad audituojamos institucijos apsunkina kontrolierių darbą nenorėdamos atverti savo duomenų. Tai padarius, M. Macijausko teigimu, kontrolė veiktų efektyviau, o institucijos būtų skaidresnės.
„Su kuo susiduriame atlikdami auditus – nėra to geranoriškumo kai kuriais atvejais, prisidengiama įvairiais BDAR (bendrojo duomenų apsaugos reglamento – ELTA) reikalavimais, kad valstybės kontrolė neturi teisės (prieiti prie duomenų – ELTA) ir tuo pasinaudoti“, – pristatydamas institucijų skiriamų asignavimų vertinimą Seimo Audito komitete šią savaitę kalbėjo M. Macijauskas.
Auditoriai taip pat nustatė, kad, mokyklose susidarant per mažoms klasėms, savivaldybės ne visada prisideda prie jų finansavimo, todėl mokiniams sudėtinga užtikrinti kokybišką ugdymą, o mokytojams – turėti optimalų darbo krūvį.
„Apibendrinus audito rezultatus galima teigti, kad mokyklų tinklas dar nėra racionaliai sutvarkytas“, – konstatavo valstybės kontrolė.
Kaip parodė auditas, tolimesni mokyklų tinklo optimizavimo rezultatai priklauso nuo numatytų išimčių, nes labai mažas klases formuoja Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonų tautinių mažumų mokyklos, kurių tinklo formavimui dabar taikomos išimtys.
Kaip pranešama, 2020–2023 m. bendrojo ugdymo mokyklų tinklas buvo optimizuotas ir mokyklų skaičius sumažėjo nuo 971 iki 917.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjo 29 dieną prasidėjo pirmoji mokytojų profesinių sąjungų streiko banga. Streikas buvo atnaujintas lapkričio 22-ąją, švietimo darbuotojų profesinei sąjungai su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutarus dėl mokytojų keltų reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.
Vėliau, gruodžio 5-ąją, LŠDPS streiką dar kartą atnaujino, siekdami stabdyti kitų metų valstybės biudžeto pasirašymą, kol nebus įgyvendinti mokytojų reikalavimai.
Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžeto įstatymą, kuriame mokytojų atlyginimų didinimas numatytas po 10 proc. nuo 2024-ųjų sausio ir rugsėjo. Toks darbo užmokesčio didinimas netenkina profesinės sąjungos, kuri prašė kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savivaldybė: pritarta LEZ steigimui Visagine
Visagino savivaldybės taryba pritarė siekiui inicijuoti laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigimą žemės sklype, esančiame Visagino savivaldybėje, Drūkšinių kaime. ...
-
Apie stiuardų kasdienybę – iš pirmų lūpų: kada keleiviams riša rankas
Artėjant vasaros, o tuo pačiu ir kelionių, sezonui temos, susijusios su skrydžiais, darosi vis aktualesnės. Ne paslaptis, jog skrydžių palydovų darbas yra kupinas netikėtumų ir kuriozinių situacijų, o nemažai nesklandumų sukelia taisyklių nesila...
-
Lietuvos bankas ragina institucijas susitarti dėl būsto įperkamumo politikos
Lietuvos bankas (LB) ragina šalies valdžios institucijas bei savivaldą susitarti dėl būsto politikos, kuri leistų gyventojams geriau įpirkti būstą. ...
-
Įsiuto dėl naujo reikalavimo verslams: ministerija įves visuotinį žmonių sekimą?43
Nuo liepos įsigalioja naujas įpareigojimas apgyvendinimo įstaigoms. Jos savo svečius turės per 24 valandas registruoti Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje. Ekonomikos ministerija sako, kad taip skaičiuos turistų srautus ir užtikrins saugum...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų šiemet išaugo 52 eurais
Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį Sostinės regione buvo 2398,8 euro ir, palyginti su ketvirtuoju 2023 metų ketvirčiu, padidėjo 3,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos reg...
-
Tyrime dėl VSAT naktinio matymo prietaisų figūruojanti įmonė sako atitinkanti reikalavimus
Teisėsaugai tiriant naktinio matymo prietaisų pardavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), juos tiekusi įmonė teigia, kad įrenginiai atitinka pirkimo sąlygas ir dėl tyrimo kaltina konkurentus. ...
-
G. Šimkus: Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau rizikos išlieka
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau dėl aukštesnių palūkanų ir geopolitinių įtampų vis dar išlieka ankstesnės rizikos. ...
-
Po pažadų apie didesnes pensijas – senjorų nuogąstavimai: kad nebūtų dar blogiau11
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina keisti pensijų apskaičiavimo formulę. Esą tikslas, kad darbo stažas pensijų dydžiui turėtų didesnę įtaką. ...
-
Vyriausybė siūlo leisti pensijų priemokas finansuoti „Sodros“ lėšomis
Vyriausybė pirmadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui leisti senatvės, netekto darbingumo bei invalidumo pensijų priemokas finansuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) lėšomis. ...
-
G. Šimkus: bankų solidarumo įnašo pratęsimas didintų mokesčių neapibrėžtumą2
Politikų siūlymai pratęsti pernai įvestą laikinąjį bankų solidarumo įnašą didina šalies mokesčių sistemos neapibrėžtumą, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, šio mokesčio ...