- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išmaniosios technologijos taip užvaldė mūsų gyvenimą, kad psichologai ima kalbėti apie naują terminą – nomofobiją. Ją pasaulyje jaučia penktadalis žmonių. O ji pasireiškia paprastai: neracionaliu nerimu dėl to, kad šalia nėra telefono. Būtinybė turėti telefoną rankose, dažnai žvilgčioti į ekraną – simptomai, kurie gali reikšti, kad jums – nomofobija.
Apie nomofobiją plačiau papasakojo „Jaunimo linijos“ savanorė, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos doktorantė Rasa Katinaitė.
– Ar jūs jaučiate nerimą nerasdama savo mobiliojo telefono?
– Žinoma, kad jaučiu. Manau, kiekvienas jaučia.
– Nerimas – reguliuojamas dalykas, o fobija jau reiškia didžiulę baimę?
– Taip, tiesa. Čia ir atsiskiria, kad fobija – toks stiprus nerimas. Ji sutrikdo mūsų gyvenimą, neleidžia mums pilnavertiškai į jį įsitraukti. O paprastas nerimas, kai galbūt jaučiuosi nemaloniai, bet vis tiek galiu atlikti įvairias savo gyvenimo veiklas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar nomofobija yra naujas terminas?
– Terminas ne naujas, Lietuvoje gal naujesnis. Jis įvestas 2008 metais, jau penkiolika metų. Bet mes jį dažniau išgirstame kaip priklausomybę nuo telefono, kas yra tas pats. Tai terminas, su kuriuo dažnai susiduriame praktikoje. Žmonės skundžiasi, sako, kad negali produktyviai įsitraukti į savo gyvenimą. Taip yra, nes jie daug laiko nori naršyti telefone, kiekvieną laisvą minutę praleisti žiūrint kažkokius trumpus filmukus, socialinius tinklus.
Svarbu susirasti veiklų, į kurias galite įsitraukti realiame gyvenime.
– Ji nėra būdinga tik jaunimui? Tai amžiaus nepaisanti fobija, tiesa?
– Taip, moksliniai tyrimai rodo, kad jaunimas labiau paveikus, nes jie užaugo prie ekranų, didelė dalis jų gyvenimo yra socialiniuose tinkluose. Bet vyresni žmonės, kurie naujai atranda virtualaus gyvenimo skleidžiamą džiaugsmą, greitą dopaminą, kurį mes iš jo gauname, jie gali dar labiau įsitraukti, nes neturi įgūdžių, kaip susivaldyti nuo telefono.
– Kaip veikia nomofobija?
– Apima ta pati panika, baimė. Pagrindinis dalykas tas, jeigu žmogus atsiduria tokioje situacijoje, kad jis negali naudoti savo telefono, ar jis išsikrauna, ar patenka į ne ryšio zoną, tai visas to žmogaus dėmesys sutelktas ne į aplinką, bet į ieškojimą, kaip atrasti būdą pasikrauti telefoną, atrasti ryšį. Jis negali įsiterpti į kažkokias diskusijas, veiklas. Viską daro tik tam, kad galėtų atrasti galimybę prisijungti prie telefono. Jeigu gyvenimas sutrukdomas, ar mes renkamės nenueiti į kažkokias veiklas, koncertus vien dėl to, kad negalėsime naudotis telefonu, tai jau yra nomofobijos simptomas.
– Tai ką tuomet daryti?
– Puikus būdas – pamažu mažinti telefono naudojimo laiką. Neatsisakyti jo iškart, nes bus per didelis šokas, tačiau pamažu. Jeigu naudojame valandą per dieną, tai galima sumažinti iki 55 minučių. Jeigu pačiam nepavyksta to padaryti, tai galima įsijungti telefono siūlomas programėles, kurios apriboja interneto naudojimą. Mums reikia keisti ne tik virtualųjį, bet ir savo tikrąjį gyvenimą. Dažniausiai norėjimas įsitraukti į socialinius tinklus, į telefoną, susijęs su kažkokiomis socialinėmis problemomis realybėje. Svarbu susirasti veiklų, į kurias galite įsitraukti realiame gyvenime. Atrasti hobių, kur nelabai pasinaudosite telefonu. Su draugais eiti į socialines veiklas, kavines, kur nereikės nuolatos žiūrėti į žinutes ir kur galėsite įsitraukti į įdomius pokalbius. Tai toks dvipusis patarimas. Mažinti naudojimą, bet tuo pačiu keisti savo gyvenimą, kad nesinorėtų tiek daug naudoti telefono.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: translytį savo vaiką palaikytų tik ketvirtadalis13
6 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kas yra translyčiai asmenys. Būstą tokiam asmeniui išnuomotų mažiau nei pusė, o savo translytį vaiką palaikytų tik ketvirtadalis – parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užs...
-
„Vilties knyga“ – išeitis visuomet yra
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyko „Jaunimo linijos“ inicijuotos knygos „Vilties knyga“ pristatymas. Joje aprašyti psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbiai su garsiais ir mažiau žinom...
-
Kaip persijungti į atostogų režimą?
Nenumaldomai artėjant vasarai, draugų kompanijoje, šeimos rate ir net darbo aplinkoje vis dažniau pasigirsta kalbų apie planuojamas atostogas. Psichologė Ugnė Juodytė sako, kad ne tik darbo, bet ir kokybiško poilsio laikui vertėtų pasiru...
-
Psichologai: ši flirto technika pavyks visiems ir beveik visada5
Kai jau savo simpatiją pakviečiame į pasimatymą, atrodo, kad sunkiausia jau padaryta. Tačiau daugeliui tenka susidurti su nemalonia situacija, kai viduryje pasimatymo atsiranda jausmas, kad nieko nesigaus, rašoma ladbible.com portale. ...
-
Ekspertė: šių profesijų atstovai yra linkę į neištikimybę2
Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės būna neištikimi, bet ar kada pagalvojote, kad tam įtakos gali turėti ir jūsų mylimojo pasirinkta karjera? ...
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...