Pavojingas jaunimo požiūris

Per kelių eismo nelaimes ES kasmet žūsta tiek žmonių, kiek galėtų tilpti į 250 vidutinio dydžio keleivinių lėktuvų. Kiekvienai mirtinai avarijai statistiškai tenka keturi eismo įvykiai, per kuriuos nukentėję asmenys patiria dešimt sunkių sužalojimų ir 40 lengvų. Paskaičiuota, kad dėl eismo įvykių susidaranti žala visuomenei siekia apie 130 mlrd. eurų. Iki 2020 m. ES siekia keliuose žūstančiųjų skaičių sumažinti perpus. Lietuva taip pat prisideda įgyvendinant šią programą. Pirmasis šių metų pusmetis nuteikia optimistiškai, nes keliuose, lyginant su praėjusiais metais, žuvo beveik 16 proc. mažiau žmonių. Praėjusiais metais per šešis mėnesius žuvusiųjų buvo 102, o šiemet – 86.

Didžiausią nerimą eismo saugumo specialistams kelia jaunų vairuotojų sukeliami eismo įvykiai. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vairuotojai, neseniai baigę vairavimo mokyklas, daro gana daug tyčinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad paauglių nuo dvylikos iki šešiolikos metų požiūris į rizikingą vairavimą jau yra susiformavęs. Jie teigė, kad tokie KET pažeidimai kaip greičio viršijimas nėra moraliai neteisingas, taip pat jie neapgailestautų, jeigu viršytų greičio ribojimus. Panašūs rezultatai – ir tiriant jaunuolių nuo 17 iki 24 metų nuostatas.

ES mirčių statistika rodo, kad automobilių avarijose žūsta vis daugiau jaunų vairuotojų. Ypač daug 18–24 metų amžiaus jaunuolių avarijose žūsta vasarą. Kas penktas žuvusysis šiltuoju sezonu yra jaunas žmogus. Pagrindine avarijų priežastimi nurodomas rizikingas vairuotojų elgesys.

Nuostatos keičiasi sunkiai

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkės Renata Arlauskienė ir Auksė Endriulaitienė tvirtina, kad jau mokymosi proceso metu dauguma būsimųjų vairuotojų turi susiformavusį požiūrį, tačiau jis nėra pastovus, todėl pateikiama nauja informacija ir praktinis vairavimas yra svarbūs būsimų vairuotojų nuostatoms dėl eismo saugumo susiformuoti. Vis dėlto užsienio mokslininkai, tyrinėjantys jaunų vairuotojų elgesį kelyje, atkreipia dėmesį, kad rizikingai vairuoti linkę jauni vairuotojai dar pavojingesni tampa pirmaisiais metais, nes jų realūs ar numanomi vairavimo įgūdžiai pirmaisiais vairavimo metais po truputį gerėja. Daugiau drąsos rizikuoti linkusiems vairuotojams prideda ir neigiamų veiksnių nebuvimas – pavyzdžiui, jie nebūna nubaudžiami už KET pažeidimus.

Neseniai bendrovės "Ford" užsakymu Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa atskleidė, kad net 57 proc. jaunų vairuotojų nesilaiko greičio apribojimų, kas antras vairuotojas siunčia teksto žinutes, kas trečias priima skambučius ir trumpąsias žinutes, kas šeštas nesegi saugos diržų, kas aštuntas, sėsdamas prie vairo, vartoja alkoholinius gėrimus, o kas dešimtas žiūri filmus ar televizijos laidas.

R.Arlauskienės ir A.Endriulaitienės teigimu, tam, kad taip nevyktų, labai svarbu jau tarp besimokančių vairuoti asmenų formuoti suvokimą, ką reiškia saugiai vairuoti. Mokslininkės atkreipia dėmesį, kad mokymosi procesas vairavimo mokyklose gali lemti būsimų vairuotojų nuostatų kitimą, tačiau iki galo neaišku kaip.

Linkę labiau rizikuoti

Be to, kad mokant vairuoti labai svarbu išugdyti tinkamas elgesio kelyje nuostatas, mokslininkai ragina nepamiršti ir emocijų. Ypatingą reikšmę čia turi vairavimo baimė. Ši baimė, atidžiau tyrinėjama tik pastarąjį dešimtmetį, susijusi su tikru ar įsivaizduojamu pavojumi kelyje patirti avarijas, susidurti su netikėtomis vairavimo situacijomis ir kritišku kitų eismo dalyvių vertinimu.

JAV mokslininkė July Hatfield tyrinėjusi jaunų, 16–25 metų, vairuotojų baimes, nustatė, kad jaunesni vairuotojai mažiau bijo vairuoti ir palankiau žvelgia į rizikingą vairavimą nei vyresni kaip 35 metų asmenys. Jaunimo psichologiją tyrinėjantys mokslininkai sako, kad jauni vairuotojai nelabai bijo mirties, todėl ne jos, o galimo skausmo baimė turėtų būti veiksmingesnė mėginant sumažinti jų ketinimus rizikingai vairuoti. Tokių minčių šalininkų teigimu, norint paskatinti jaunus vairuotojus pasirinkti saugesnį vairavimą reikėtų padidinti jų baimę pasitelkus socialines reklamas, kuriose būtų vaizduojami galimi neigiami avarijos padariniai, kai važiuojama dideliu greičiu.